Refleksija
Gebėjimas kritiškai apmąstyti procesą ir rezultatus
Refleksija – tai atkaklus, aktyvus ir kruopštus bet kokio įsitikinimo ar tariamo žinojimo formos svarstymas, atsižvelgiant į jį pagrindžiančius argumentus ir kitas išvadas, prie kurių jis veda (Dewey, 1993).
Švietimo srityje taikant skirtingas refleksinio mokymo praktikas yra siekiama skatinti refleksiją kaip „procesą, kurio metu mokytojai apmąsto savo mokymo praktikas ir analizuoja koks buvo mokymas ir kaip būtų galima pagerinti ar pakeisti praktiką, kad mokymosi rezultatai būtų geresni
(Mathew et al., 2017)
Gibbo ciklo detalizavimas (1988)
Refleksija gali būti suskirstyta į 4 pogrupius (Ghaye, 2011):
1. Refleksija vykstant veiksmui
Galvojimas apie tai, ką darote, kol tai darote tam tikrame kontekste ar vietoje (improvizacija).
2. Refleksija praktikoje
Galvojimas po veiksmo akcentuojant tai, kas buvo reikšminga.
3. Refleksija apie veiksmą
Planavimas siekiant tobulėti ir tobulinti savo mokymo praktiką.
4. Refleksija atliekant veiksmą
Ėmimasis konkrečių darbų, skirtų savęs tobulinimui ir mokymo praktikos gerinimui, savarankiškai arba grupėje.
1. Virtualioje mokymosi aplinkoje (VMA) tarpusavio sąveika yra ribota ir tai gali sumažinti improvizacijos galimybes (Refleksija vykstant veiksmui)
2. Įrašinėjimai suteikia mokytojams galimybę detaliau apmąstyti savo mokymo rezultatus (Refleksija praktikoje)
3. Mokytojai turi geriau apmąstyti, kokią aplinką jie nori sukurti naudodami įvairias skaitmenines / internetines priemones (Refleksija apie veiksmą)
4. Refleksijos veiksmo atlikimui, gali prireikti daugiau techninių įgūdžių, kad būtų galima įgyvendinti naujas mokymo praktikas
10 veiksmų iššūkis
